Organizmą veikiantys veiksniai
Besimaudančio pirtyje žmogaus organizmą veikia daugybė veiksnių. Pirmiausia – kontrastinga temperatūra. Pėrimosi patalpoje, garinėje ji būna aukšta, o maudantis baseine, po dušu ar apsipilant vandeniu – žemesnė, nekalbant apie sveikuolius, kurie išsikaitinę pirtyje žiemą šoka į eketę. Svarbus veiksnys – oro drėgnumas. Priklausomai nuo pirties tipo, oras gali būti sausas (saunoje santykinis oro drėgnumas 5-15 proc.), vidutiniškai arba labai drėgnas (garinėje pirtyje 80-100 proc.). Nuo oro drėgnumo iš dalies priklauso deguonies kiekis jame. Kuo aukštesnė oro temperatūra ir didesnis santykinis drėgnumas, tuo didesnę jo dalį sudaro garai ir mažesnę – deguonis. Pėrimosi patalpoje, kuri nedaug vėdinama, deguonies dažnai trūksta ir ore padaugėja anglies dioksido.
Poveikis širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo sistemoms
Aukštoje temperatūroje labai suintensyvėja širdies darbas. širdis ir kraujagyslės gauna papildomą krūvį. Saunoje, kur temperatūra labai aukšta, padažnėja širdies susitraukimai, padidėja jų jėga. Kuo temperatūra saunoje aukštesnė, tuo intensyviau dirba širdis. Kaitinantis pirtyje daugiau nei 10 minučių, širdis perkraunama ir jos raumuo gauna mažiau deguonies. Tuomet žmogus junta dažną širdies plakimą, gali atsirasti nemalonių jutimų širdies plote, žmogui sunkiau kvėpuoti. Taigi ilgai būti pirtyje neleidžia ne aukšta temperatūra, o sutrikęs širdies darbas.
Būtina prisiminti, kad širdies funkcija pirtyje intensyvėja kitaip, negu dirbant fizinį darbą. Aukštoje temperatūroje labai išsiplečia odos kraujagyslės, suintensyvėja prakaito, riebalų liaukų veikla, kraujas kaupiasi odoje, vanduo intensyviai atiduodamas aplinkai. Vidaus organų kraujagyslės susitraukia, ten kraujotaka sulėtėja, organai mažiau aprūpinami maisto medžiagomis ir deguonimi. Kraujas iš vidaus organų suteka į paviršinius kūno audinius: odą, poodinį audinį. Tuo tarpu dirbant fizinį darbą, pagerėja raumenų, tame tarpe ir širdies, aprūpinimas krauju. Saunoje širdis deguonies gauna mažiau dar ir dėl to, kad deguonies uždarame, įkaitusiame saunos ore nepakanka. Taigi širdis turi intensyviai dirbti nepalankiomis sąlygomis. Todėl pirtyje reikia laikytis optimalaus režimo.
Kvėpavimo sistema. Kaitinantis pirtyje, kvėpavimas padažnėja ir pagilėja. Labai intensyvėja šilumos apykaita. Įkvepiant karštą orą, organizmas šyla pro plaučius. Kuo oras sausesnis, tuo organizmas labiau šyla pro plaučius. Pro odą labiau šildo drėgnas oras, kurio šiluminis laidumas didesnis. Įšilęs plaučiuose kraujas per keliolika sekundžių pasiekia vidaus organus ir sukelia malonų šilumos jutimą. Pro plaučius organizmas ir vėsinamas iškvėpiant vandens garų prisotintą orą.
Pirties terapija
Pirtis naudinga tik tada, kai joje geras mikroklimatas – tinka temperatūra, drėgmė, grynas oras ir kai griežtai laikomasi pirties procedūrų ir kaitinimosi taisyklių. Be to, būtina laikytis bendrų nuostatų: neiti į garinę išgėrus alkoholio, visai nevalgius ar per daug prikimšus skrandį, labai pervargus, prieš pat miegą. Persivalgę ar girti žmonės pirtyje gali žymiai greičiau gauti karščio smūgį. Į pirtį gerai eiti tada, kai žmogus nuvargęs, kankina stresas, nugaros skausmai, įsitempę raumenys. Toks žmogus po pirties atsipalaiduoja. Pirties procedūros naudingos sergantiems periferinės nervų sistemos ligomis, taip pat radikulitu, pleksitu, neuritu, neuralgija, miozitu ir kt.
Pirties terapija – tarsi savotiška gyslų „gimnastika“, gerai veikianti sergančiuosius hipertonija (jeigu liga neįsisenėjusi). Pirtis padeda įveikti nemigą. Nemiga ima kankinti dėl to, kad nesilaikoma racionalaus gyvenimo būdo (gausios vakarienės, besaikis kavos gėrimas, tabako, alkoholio, vaistų vartojimas ir pan.). Geriausia nemigos profilaktika – sveikas gyvenimo būdas, fizinė kultūra, pirtis ir masažas.
Pirtis – ne tik puiki priemonė ligoms įveikti, bet ir pati geriausia profilaktikos procedūra.
